Hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai

Kraujotakos sistemos susilpnėjimas yra hipertenzijos rizikos veiksnys

Hipertenzijos rizikos veiksniai gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo. Yra du tipai: pirminė arba esminė ir antrinė hipertenzija. Pirmasis tipas pasitaiko daug kartų dažniau nei antrasis – jis diagnozuojamas 95% hipertenzija sergančių pacientų, o jo išsivystymas siejamas su trimis veiksnių grupėmis: bendra organizmo būkle, gyvenimo būdu ir paveldimumu. Antrine hipertenzija serga 5% ligonių, jos išsivystymo rizikos veiksnys yra įvairios konkrečių organų patologijos. Kai kuriuos veiksnius galima kontroliuoti, sumažinant ligos išsivystymo riziką.


Pirminės hipertenzijos rizikos veiksniai

Esminė arterinė hipertenzija yra daugiafaktorinė liga; Kai kuriais atvejais neįmanoma tiksliai nustatyti slėgio padidėjimo priežasties. Ligos pavojus slypi tame, kad jos simptomai pasireiškia ne iš karto – priežastys gali pakirsti sveikatą palaipsniui, nepastebimai. Be to, net ir latentinėje būsenoje hipertenzija padidina miokardo infarkto ir insulto riziką.

Sveikatos būklė

Viena iš hipertenzijos išsivystymo priežasčių yra arteriolių – smulkių arterijų, pernešančių kraują į kapiliarus, elastingumo pablogėjimas. Kraujagyslių sienelių būklę įtakoja keli veiksniai:

  • kūno senėjimas;
  • sėslus gyvenimo būdas;
  • paveldimumas;
  • uždegiminiai procesai audiniuose.

Kraujo sudėtis taip pat svarbi kraujagyslių sveikatai. Kraujotakos sistemos susilpnėjimas pirmiausia siejamas su cukriniu diabetu. Gliukozės kiekį kraujyje reguliuoja insulinas – kasos hormonas. Jei jo sekrecija sumažėja arba jis negali normaliai atlikti savo funkcijų, simpatinė nervų sistema stimuliuoja kraujagysles labiau nei išsiplečia veikiant insulinui, todėl padidėja kraujospūdis.

Be kraujagyslių būklės, hipertenzijos rizikai įtakos turi ir kūno svoris. Dėl nutukimo organizmas reikalauja daugiau kraujo, o tai padidina širdies ir kraujagyslių apkrovą. Remiantis statistika, 85% sergančiųjų šia liga kūno masės indeksas yra didesnis nei įprastai. Jei nutukimas derinamas su diabetu, tai rodo sudėtingesnį metabolinį sindromą - metabolinę patologiją, kai kraujagyslių sienelių sunaikinimas dėl cholesterolio, trigliceridų ir gliukozės gali sukelti aterosklerozės vystymąsi.

Hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnys taip pat yra miego apnėja – kvėpavimo sustojimas 10 sekundžių ir ilgiau miegant. Taip nutinka esant stipriam knarkimui, kai kvėpavimo takai visiškai užsikemša dėl jų sandaros patologijos ar kitų priežasčių. Kiekvienas kvėpavimo sustojimas yra stiprus stresas organizmui, slėgis pakyla iki 200–250 mmHg. Art. Reguliarūs priepuoliai sukelia lėtinę arterinę hipertenziją.

Gyvenimo būdas

Prastas gyvenimo būdas – tai grupė rizikos veiksnių, kuriuos lengviausia kontroliuoti, siekiant užkirsti kelią ligų atsiradimui. Jie apima:

  • nesveika mityba, dėl kurios sutrinka druskos pusiausvyra organizme;
  • fizinio aktyvumo trūkumas;
  • rūkymas;
  • piktnaudžiavimas alkoholiu;
  • lėtinis stresas.

Per didelis valgomosios druskos vartojimas – simptomas, vienijantis daugumą arterine hipertenzija sergančių žmonių; Rizikos veiksniai yra ir padidėjusi natrio koncentracija, ir mažas kalio kiekis. Druskos veikia spaudimą iš abiejų pusių: sutraukia kraujagysles ir sulaiko vandenį organizme. Dėl to didėja ir kraujo tūris, ir jo spaudimas arterijų sienelėms. Norint to išvengti, per dieną reikia suvalgyti ne daugiau kaip 5, 8 g druskos.

Sėdimas gyvenimo būdas ne tik lemia nutukimą. Trūkstant aktyvumo išsivysto aritmija – silpsta širdis, o norint išpumpuoti kraują reikiamais kiekiais tenka dažniau plakti, o tai padidina apkrovą visai širdies ir kraujagyslių sistemai. Mankštos metu gaminasi hormonai, kurie stiprina širdies raumenį ir atpalaiduoja kraujagysles, todėl sumažėja kraujospūdis.

Tabakas didina kraujospūdį, nepaisant to, ar jis rūkomas, kramtomas ar snūduriuojamas. Cheminės medžiagos, kuriomis jis impregnuojamas, ardo kraujagysles. Nikotinas kompleksiškai veikia kraujotakos sistemą – pagreitina širdies plakimą, didina kraujagyslių apkrovą, siaurina arterijų spindį. Elektroninės cigaretės neišgelbės nuo šio neigiamo poveikio, nors į kraują nepatekus anglies monoksido, susidarančio degant tabakui, kraujagyslės vis tiek bus sveikesnės.

Alkoholis naikina širdies raumenį, todėl padidėja kraujospūdis. Moterims per dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 0, 5 litro gėrimų, kurių alkoholio kiekis yra 5%, vyrams – ne daugiau kaip 1 litrą iki 65 metų ir ne daugiau kaip 0, 5 litro – po 65 metų.

Dėl streso sutrinka nervų sistemos veikla ir kompleksiškai pablogėja organizmo veikla, įskaitant kraujospūdį. Be to, tai yra žalingų įpročių – persivalgymo, rūkymo ir alkoholizmo – atsiradimo fonas, kurie tiesiogiai didina riziką susirgti arterine hipertenzija.

Paveldimumas

Hipertenzija paveldima iš tėvų

Diagnozuojant hipertenziją ypač svarbi šeimos istorija, rizikos veiksniai, kaip taisyklė, yra bendra aplinka (ekologinė padėtis toje vietoje, kurioje gyvena šeima) ir elgesys (gyvenimo būdo veiksnius greičiausiai perduos iš tėvų vaikui), bet pirmiausia. genai. Paveldimumas laikomas pagrindiniu arterinės hipertenzijos išsivystymo veiksniu: yra genų, dėl kurių padidėja kraujospūdį didinančio inkstų hormono renino sintezė.

Hipertenzija 30% atvejų siejama su paveldimumu, todėl svarbu stebėti šeimos istoriją ir pasižymėti visas artimiems giminaičiams (tėvams, broliams ir seserims, seneliams) diagnozuotas ligas – tai padės įvertinti patologijos išsivystymo riziką ir jai užkirsti kelią. Jei yra rizika, reikia dar atidžiau kontroliuoti savo gyvenimo būdą.

Žinant visus šiuos veiksnius, hipertenzijos galima išvengti stebint, kaip išsivysto prehipertenzija – būklė, kai kraujospūdis yra riba tarp normalaus ir pavojingo.

valstybė Slėgio vertės (mmHg)
Sistolinis Diastolinis
Norm 120 80
Prehipertenzija 120–139 80–89
Hipertenzija >140 >90

Norint laiku pastebėti ligą, jei yra rizikos grupė, arba stebėti savo sveikatos būklę sergant hipertenzija, kraujospūdį rekomenduojama matuotis du kartus per dieną: ryte ir vakare, taip pat blogai jaustis.

Antrinės hipertenzijos rizikos veiksniai

Jei pirminė hipertenzija išsivysto dėl bendro organizmo ir ypač kraujotakos sistemos būklės pablogėjimo, antrinio tipo hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksniai yra specifinės inkstų, endokrininių liaukų ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.

Inkstų ligos

Pagrindinė inkstų patologija, dėl kurios padidėja kraujospūdis, yra inkstų arterijos spindžio sumažėjimas. Jis gali būti įgimtas arba išsivystyti vyresniame amžiuje. Pagrindinės patologijos intravitalinio vystymosi priežastys:

  • arterijos lygiųjų raumenų sustorėjimas – pasireiškia jaunoms moterims;
  • aterosklerozė – senatvėje.

Dėl šios ligos pablogėja kraujotaka inkstuose, todėl padidėja renino ir angiotenzino sekrecija. Kartu su antinksčių hormonu aldosteronu jie padidina kraujagyslių tonusą ir padidina kraujospūdį. Patologijai gydyti indas mechaniškai išplečiamas ir sustiprinamas rėmu.

Be to, hormonų lygio pokyčiams įtakos gali turėti lėtiniai patologiniai procesai inkstuose – pielonefritas, akmenų susidarymas šlapimo pūslėje ir kt. . Gali atsirasti ir priešinga reakcija – hipertenzija sukelia šlapimo sistemos ligas.

Antinksčių navikai

Kartais dėl antinksčių ligų padidėja arterijų tonusas. Tai apima auglių, kurie padidina hormonų gamybą, vystymąsi:

  1. Aldosteromas – gamina aldosteroną. Be hipertenzijos, tai taip pat padidina kalio išsiskyrimą iš organizmo.
  2. Feochromocitoma - gamina adrenaliną, kuris pagreitina širdies plakimą, todėl padidėja kraujospūdis. Papildomi simptomai yra karščio bangos, odos paraudimas ir padidėjęs prakaitavimas.

Abiem atvejais gydymas susideda iš antinksčių pašalinimo.

Skydliaukės disfunkcija

Esant antrinei hipertenzijai rizikos veiksniais gali būti kai kurios skydliaukės ligos: difuzinė gūžys, mazginė struma. Jie sukelia tirotoksikozę – skydliaukės hormonų gamybos padidėjimą. Šios biologiškai aktyvios medžiagos reguliuoja medžiagų apykaitą organizme; kai jų per daug, padažnėja širdies plakimas, dėl to padidėja kraujospūdis.

Vaistų vartojimas

Be ligų, antrinę hipertenziją gali sukelti įvairių vaistų ir kitų medžiagų vartojimas. Jie apima:

  • antidepresantai;
  • lašai ir purškalai nuo slogos;
  • priešuždegiminiai vaistai;
  • geriamieji kontraceptikai;
  • kortikosteroidai;
  • narkotinės medžiagos – kokainas, amfetaminai;
  • kraujodaros stimuliatorius;
  • vaistai nuo astmos;
  • Antihipertenziniai vaistai – nutraukus jų vartojimą, gali smarkiai padidėti kraujospūdis.

Jeigu hipertenziją sukelia vaistai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir vartojamus vaistus pakeisti analogais, turinčiais mažiau šalutinio poveikio.

Kitos ligos išsivystymo rizikos

Yra ir kitųHipertenzijos rizikos veiksniai. Skirtingai nuo ligų ir gyvenimo būdo pasirinkimų, jų negalima pašalinti ar kontroliuoti.

Vienas iš tokių veiksnių yra rasė. Tyrimai rodo, kad arterinė hipertenzija dažniau pasireiškia juodaodžiams ir išsivysto anksčiau nei baltiesiems, ispanams, azijiečiams ir kt.

Įtakoja ir žmogaus lytis – vyrams didesnė hipertenzijos rizika, ypač suaugus ir vyresniame amžiuje. Moterims gresia pavojus menopauzės ir nėštumo metu. Rizika didėja su amžiumi abiem lytims. Jei iki 29 metų tikimybė susirgti neviršija 10%, tai sulaukus 60–69 metų ji siekia 50%.

Dauguma pasaulio gyventojų vienu ar kitu savo gyvenimo metu susiduria su hipertenzijos rizikos veiksniais. Jungtinėse Amerikos Valstijose, remiantis tyrimais, 9 iš 10 žmonių anksčiau ar vėliau suserga, ir daugeliu atvejų tai siejama su nesveiku gyvenimo būdu. Blogų įpročių laužymas, reguliarūs gydytojo patikrinimai ir kraujospūdžio stebėjimas yra geriausi būdai apsisaugoti.